Nebūsiu išskirtinė ir tikrai nenutylėsiu savo nuomonės apie šį romaną. Apie rašymo stilių, apie temas, apie problemas, aktualijas. Tikėjausi vieno, gavau ką kitą. Bet juk dažnai taip būna. Anotacijos yra linkusios nutylėti kai kuriuos dalykus - juk atsisijos nemažai potencialių skaitytojų, jei knygos nugarėlėje bus atvirai įvardyta, kad knyga yra apie LGBT+ bendruomenę, gal net labiau lesbietes. Ne ne, nieku gyvu nesakau, jog romanas tik apie tai - tačiau tai vis tik yra pirmasis smuikas, kuriuo griežia autorė. Tik po kurio laiko susivoki, kad tarp eilučių paslėpta gerokai daugiau. Ir man tai labai patiko, palaikau moterų teises, matau ryškias ir skaudžias problemas, su kuriomis susiduria šiandieninis žmogus, o ši knyga tai puikiai iliustruoja. Ir nors anotacijoje nepaminėta, bet LGBTQ+ tema čia yra pagrindinė.
Romanas parašytas išskirtine forma - pasakotojų daug, jos visos vienu ar kitu būdu susijusios. Sakiniai be taškų, pasakojimas šokinėja tiek iš vienos vietos į kitą, tiek ir keliaujame laiku. Sakyčiau, gana chaotiška knyga, kai prireikia nemažai laiko susirankioti kruopas, atmaizgyti ir suvesti galus. Tai pasakojimas apie moterų santykius, ryšius, jų patirtis, bandymą gyventi ir išgyventi. Visos tokios skirtingos ir kartu labai panašios.
Paliesta kaltės tema - kai moteris prievartauja ir jos dėl to lieka kaltos. Ir gana ironiškai, bet taikliai. Ir ne vieną kartą visame romane. Paliesta ir buities perspektyva - kai moteris dirba pilnu etatu ir darbe, ir namie, kuomet vyras grįžęs ilsisi. Senas geras anų kartų prisipratinimas, kai buitis tik moters reikalas, o vyras tarsi namų puošmena. Ir net nekalbu apie emigrantų dalią, jų stūmimą į paraštes, stereotipus, neva kitos spalvos odos ar rasės žmonės yra kažkuo blogesni, prastesni ar mažiau gabūs.
Šioje knygoje nuolat pabrėžiami skirtumai tarp vyrų ir moterų, kuriuos sukuriame patys stereotipų, tradicijų ir auklėjimo dėka. Juk jau vaikystėje kažkodėl tampa svarbu, kad neduok dieve berniukas su lėlėmis žais, o mergaitę labiau domins konstruktorius. Apie spalvas net nekalbu. Pati neseniai pasimečiau pokalbyje, kai besilaukianti draugė kažką apie vaiko lytį ir būsimus pirkinius ėmė kalbėti - suklusau. Ką tai turi bendro? Gimus berniukui ir užmovus jam raudoną kepurytę, pakeis lytį? Ir tokių, atrodytų, nereikšmingų smulkmenų kupine ne tik ši knyga, bet ir mūsų gyvenimas. Kai nepaleidžiame senų įtikinimų, senų tiesų ar niekam nebereikalingų tradicijų.
Stiprus socialinis romanas. Nėra labai lengvas, nes jame visko tiesiog tiek, kad reikia laiko kiekvienam skyreliui suvirškinti. Bet man patinka tokios knygos, kai rašytojai renkasi sakyti ką galvoja. Pasisakyti aštrokai, tačiau labai aiškiai išreikšti savo nuomonę niekam nepataikaujant. Ir įdomu tai, kad romanas tikrai nevaro į vienus vartus, autorė kalba apie vyrus ne tik iš blogosios pusės, pabrėžia ir tas problemas, su kuriomis tenka susidurti ir jiems - tai man pakėlė šios knygos kartelę ir vertę.
Mėgstantiems analizuoti, diskutuoti ir mąstyti romanas tikrai patiks. Net ir perskaičius ilgai nepaliks minčių, nes jos tiesiog ima virti skaitant ir greit neatvėsta.
Susitikime instagrame!
