Kur aš buvau visą šį laiką ir kodėl neskaičiau šio romano? Ir kaip dabar reikės gyventi kol pasirodys trečioji dalis? Šįkart tikrai galiu pasakyti, kad labai patiko, kad nepaleido iki paskutinio puslapio. Kad įsimylėjau veikėjus. Visiškai visus, nes blogų čia nebuvo. Buvo tik klystantys, žmogiškai klystantys ir klumpantys.
Istorijos centre – mažas Norvegijos kaimelis, kuriame žmonės gyvena, dirba, eina į bažnyčią, meldžiasi ir tada dar sunkiau dirba. Į kaimą atvykus naujam pastoriui, kartu su juo - pokyčiai. O jie ne visiems prie širdies. Jaunasis pastorius nori išrinkti ir parduoti senąją bažnyčią, jog pastatytų didesnę, erdvesnę ir šiltesnę. Žmonių labui. Pasak lagendos, bažnyčioje esantys Seserų varpai ima skambėti artėjant nelaimei. Tačiau kas tą nelaimę atneša? Pastorius Kajus? Ar į kaimuką atvykęs architektas, kuris prižiūri darbus ir piešia bažnyčią, kad būtų lengviau ją surinkti nugabenus į Vokietiją? Griovimo ir statymo fone Astrida Heknė klaidžioja tarp dviejų vyrų bei savo pasirinkimų. O tada vieną dieną, kaip pranašauta, galiausiai ima skambėti Seserų varpai.
Knygoje apstu simbolizmo, labai daug kalbama apie dvynių ryšį. Tokia mitais ir legendomis apipinta istorija, sakytume. O gal viskas tėra tradicija, perpinta religija bei įsisenėjusiomis taisyklėmis? Tai romanas būtent apie tai – apie pokyčius. Apie tai, ką jie atneša ir kartais atima. Kai norima keisti, nes bus geriau, o kažkas spardosi. Kažkas labai garsiai rėkia. Dar kažkas bando visais įmanomais būdais įrodyti, kad ne gerinti čia bandoma, o kenkti. Gal aš keista, kad įžiūrėjau čia įvairias paraleles su mūsų dabartiniais gyvenimais. Bet mačiau. Ir tą nenorą žengti žingsnį, kai vienas veiksmas padėtų visiems; ir tuos įbetonuotus įsitikinimus, kurių realiai nebeišjudins niekas. Man tie seserų varpai pasirodė tarsi kokios pamatinės vertybės, kurias kai kuriems norisi traukti su šaknimis lauk, o jos vis nepasiduoda. O jei ir yra ištraukiamos, vis tiek lieka kažkur giliai žmonių pasąmonėje arba…
Astrida Heknė – veikėja, kurios ilgai nepamiršiu. Įdomi, teisinga, užsispyrusi. Tačiau nestokojanti skandinaviško santūrumo, tad viskas, ką ji darė buvo tarsi apskaičiuota, apmąstyta. Niekur neskubėta. O kur dar moteriška nuojauta, kurios šioje knygoje tiek daug. Labai patiko viskas, ką apie ją skaičiau. Supratau jos pasirinkimus. Bet širdį vis tiek dėl kai kurių likimo posūkių skauda. Negali neskaudėti, ypač kai veikėją taip stipriai pamilsti.
Medicinos eksperimentai, mokslas, medicina, moterų vargai. Visko šiame romane daug. Baimės, įvarytos per nežinojimą. Klaidų, iš kurių nesinorėtų mokytis, bet deja, kitaip netobulėsi. Nesitikėjau tokio plataus temų spektro, nesitikėjau tokių įtaigių veikėjų. Tiesą pasakius, net nežinau, ko tikėjaus iš šios knygos. Tačiau kad ir kas tai buvo – gavau daugiau. Pradedant rašymo stiliumi, baigiant pačia istorija. Kartais vis pagalvodavau – o kodėl čia tai išvis vyksta? O kas čia bus? Ir tada labai palengva rašytojas privesdavo prie atsakymų. Tačiau neslėpsiu, kilo ir keli klausimai, o atsakymų į juos neradau ir užvertusi knygą. Bet ko gali tikėtis iš mitais ir legendomis apipintos istorijos? Gal net ir gerai, kad autorius nesuskubo visko atskleisti pirmoje dalyje.
Puikus romanas. Džiaugiuosi, kad tai tik trilogijos pradžia. Gera žinoti, kad namuose yra ir dar viena rašytojo knyga. Pavėluotas atradimo džiaugsmas yra geriau nei jokio. Tad džiaugiuosi ir linkiu atrasti ir Jums.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
https://vaga.lt/seseru-varpai
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
www.instagram.com/gretabrigita.lt
https://vaga.lt/seseru-varpai