Knygos apie rašytojus, menininkus, bibliotekas ir knygynus yra tam tikras fetišas mano gyvenime. Kai gera, įdomi, įtraukianti knyga savyje talpina ir dar kelis klampius siužeto sluoksnius, kuriuose persidengia literatūra, siužeto formavimas, literatūros kritika ir kūryba – bingo. O jei knygoje ir literatūriniai gerumai ir dar nusikaltimas – tai kaip nemokama mėginukas prie žurnalo: arba labai patiks, arba pamirši, jog toks buvo.
Malkolmas Keršou – mažo, jaukaus knygynėlio savininkas. Jis dievina detektyvus ir trilerius, tokiais prekiauja, apie juos nuolat kalba, organizuoja susitikimus su rašytojais. Ir vieną dieną jo vidinis troškimas susidurti su teisėsauga kaip ir išsipildo. Į jo knygynėlio duris pasibeldžia FTB agentė ir ima klausinėti. Moteriai pasirodo, jog kažkas ėmėsi juodų darbų ir žudo žmones pagal Malkolmo kadaise parengtą tobulų žmogžudysčių sąrašą. Malkolmas kartu su detektyve iš naujo skaito romanus iš jo sąrašo ir bando suvesti galus: kas ir kodėl galėjo nuspręsti vadovautis detektyvuose minimomis žmogžudysčių idėjomis?
Kaip man patio autoriaus idėja romane remtis tokiais autoriais kaip Agata Kristi. Mane įkvėpė perskaityti kai kurias jos istorijas, nes esu skaičiusi tik porą. Juk ne šiaip sau Agatos kūryba yra tarsi detektyvų klasika, o jos sukurti veikėjai visuose įmanomuose konstekstuose ir diskursuose linksniuojami metai iš metų.
Vis tik nustebino autoriaus idėja išduoti kitų kūrinių detales ar, ypač, pabaigas. Suprantu, kad kitaip gal nebūtų buvę prasminga, nes nesuprastume žudiko motyvų, bet vis tik kartais rodėsi, lyg autorius tiesiog girtųsi skaitęs vienas ar kitas knygas. Ir va, aš jums papasakosiu kas čia ir kaip, tai galit nebeskaityt, nors jos ir puikios. Bet ar būčiau norėjusi žinoti kaip baigiasi keli puikūs detektyvai? Nė velnio. Noriu šių atradimų pati sau.
Smagi knyga, greita, neįpareigojantis kūrinys. Buvo smalsu ir kas bus toliau, ir kaip pasibaigs, tačiau aš pasijutau truputį išduota, nes iš manęs kai ką atėmė. Rašytojas atėmė atradimo džiaugsmą.
Jei mano atmintis būtų prastesnė, gal nebūtų taip apmaudu, tačiau dabar visos tos autoriaus papasakotos pabaigos kone „stovi akyse“. Jei nebaugu dėl to, skaitykite – lengvas ir tikrai tas tvirtas, tradicinis detektyvas. Ir dar garantuoju, jog nukreips link Agatos Kristi ir sukels norą susipažinti su jos kūryba.
Leidyklos dovana.
Susitikime instagrame!
