ELENA. VESTUVIŲ FĖJOS II dalis — Ramunė Lė

Ši knyga į rankas man pateko gana smagiomis aplinkybėmis. Kai pasirodė pirmoji dalis, „Julija“, ją perskaičiau patį pirmą vakarą. Ir leidyklos draugei rašiau, kad ar čia ne Lina Ever kartais? Pasirodo, aš iškart atspėjau, o šiemet dirbant knygų mugėje pati Lina atėjo ir padovanojo knygą. Labai gerai, kad taip pasitiki ir dalinasi. Tiek rašytoja, tiek leidykla.

Trilogija pasakoja apie tris drauges. Juliją, Eleną ir Indrę. Kuomet pirmoje dalyje sekėme paskui Juliją, tai dabar keliavome su Elena. O pakeliauti teko daug kur, nes šįsyk merginos vestuves organizavo ne kur kitur, o pačioje Italijoje. Visai netikėtai Elena ten susipažįsta su kilmingu gydytoju Sebastianu, kurio gyvenimas - tarsi iš pasakos - pilys, tarnai, nenusakomi turtai...

Labai lengvas, nuspėjamas skaitinys. Labai patiko, kad ir vėl buvo paanalizuotos tokios problemos, kaip kad tėvų spaudimas ir lūkesčiai vaikams, nors jie jau suaugę. Patiko, kad veiksmas mėtėsi po skirtingas Europos vietas, ir tai mes Italijoje, tai Nicoje, tai jau Vilniaus gatvelės šmėžuoja...

Kai skaitydama pirmą dalį džiaugiausi moterų draugyste, tai čia man jos gerokai pritrūko. O gal tiesiog veikėjos yra tokios skirtingos, ir įsimylėjusi Julija taip lengvai nepameta galvos, kaip Elena? Bet kokiu atveju, tai romanas atsipalaidavimui, pabėgimui nuo rutinos, darbų, kasdienybės. Itin tiks dabar, tokiu emociškai išsiurbiančiu metu.

Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!

https://www.instagram.com/gretabrigita.lt

https://www.knygos.lt/lt/knygos/elena--tolyn-nuo-kranto/

9 KAPAS - Stefan Ahnhem

Skaičiau „Beveidės aukos“ ir iki šiol ją vadinu vienu mėgstamiausių savo skaitytų trilerių. Žinau, kad autorius kuria ir kuria, rašo nesustodamas ir vis pasakoja apie Fabiano Risko nuotykius ir žygius. Kai pamačiau leidyklos anonsą, net kvyktelėjau - jau? Dabar? Antra dalis? Kai knygą gavau, maniau, kad imsiu išsyk. O po to įvyko gyvenimas ir nutariau, kad... Pataupysiu. Negi imsi ir gerą daiktą iškart suvartosi? Aš ir vaikystėje skaniausius ir didžiausius saldainius pasilikdavau pabaigai...

Šįsyk pasakojama istorija mus nukelia į įvykius, vykusius prieš Beveidžių aukų veiksmą. Keistas pasirinkimas, bet gerai, Fabianas Riskas nuo to nesikeičia. Toks pats užtikrintas savo jėgomis ir eina kaip tankas, kad pasiektų savo. Dingsta teisingumo ministras, niekas nesupranta nei kaip, nei kodėl. Po to randami žiauriai nužudytų žmonių kūnai, trūksta kūno dalių. Fabianas imasi tyrimo, kuris netrukus nuveda labai keistais ir bauginančiais keliais...

Labai patiko pagrindinė romano idėja ir problema. Kontrabanda, medicina, veiksmo eiga ir greiti sprendimai. Bet nutiko toks... Keistas dalykas. Kai miriau ir alpau dėl Beveidžių aukų, kai ten motyvai ir veiksmas bei kiti niuansai vežė, čia man trūko logikos. Trūko kabliuko, cinkelio, vadinkite kaip norite.

Labai nepatiko už vairo girtas sėdantis policininkas. Neįtikino ir antroje nėštumo pusėje dvynių besilaukianti detektyvė, lakstanti kaip prisukta ir gainiojanti žudiką. Neįtikino ir tai, kiek ilgai detektyvai nesugebėjo atrasti esmės ir prasmės, ar tiksliau tariant, esminio dalyko apie žudiką, kurį bent aš supratau gana greit. Čia man kišo koją labai aukšta kartelė po pirmosios dalies. Užtat galiu drąsiai pasakyti, kad rekomenduoju imtis šios, o tada skaityti „Beveidės aukos“. Ši nenuvils, o ana sužavės. Ir tikrai nesumaišys kortų.

Šiaip labai geras trileris, rekomenduoju, nes mano meilė Ahnhemui jau niekada nenumirs, tik blemba, aš norėjau daug daugiau. O kur dar pabaiga... Iki šiol nesusivokiu, ar tokia mane tenkina, ar ne.

Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!

https://www.instagram.com/gretabrigita.lt

http://www.baltoslankos.lt/knygos/grozine-literatura/9-kapas

GIMDYVĖS PADĖJĖJA - Nova Lee Maier

Kai seniau visiškai neskaitydavau detektyvų ir trilerių, tai galiausiai gyvenime viskas apsivertė taip, kad dabar jų skaitau ne po vieną ir ne po du per mėnesį... ir mane žavi toji galimybė pabėgti, atsiplėšti, atitrūkti nuo visko ir nuo visų, galų gale pasukti smegenis ir įsibrauti į žudiko arba į aukos galvą ir kapstytis... spėlioti, analizuoti, vertinti. Jaudintis dėl vieno ar kito veikėjo. Ir man vis tik daug įdomiau yra skaityti apie blogus ir nedorus veikėjus, apie tokius, kurie kelia klausimus ir suteikia labai mažai atsakymų, nei apie visiškai tuščius ir naivius personažus. Psichopatai yra vieni iš tų, kurie mane domina, tačiau ir baugina vienu metu.

Didi yra ypač pažeidžiama – po sunkaus gimdymo moteris visiškai prikaustyta prie lovos ir nebegali rūpintis vaikeliu. Vos jai su vyru ir naujagimiu grįžus į jaukius namus, į juos atkeliauja ir Hanekena – gimdyvės padėjeja, moteris, kuri turėtų palengvinti Didi gyvenimą ir prižiurėti kūdikį. Ir tikrai, moteris nepaprastai paslaugi, tačiau... ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia būti labai atsargiems, o ypač tuomet, kai esi būsenoje, kai esi priklausomas nuo kitų malonės...

Hanekena yra neįtikėtino šlykštumo personažas, bet negalėjau atsitraukti ir padėti knygos į šalį. Jos poelgiai, buvo tokie maži, ir iš pažiūros - nereikšmingi, tačiau tokie galingi. Ji kankino Didi, o ji to nė nesuprato, arba nežinojo, arba abu. Ji darė tokius dalykus, apie kuriuos nerekomenduočiau skaityti labai jautriems žmonėms, ypač tiems, kuriems gaila mažų vaikų ar bejėgių žmonių.

Kita romano pusė – detektyvė, kuri yra įsitikinusi, kad būtent Henekena „skina“ vyrus ir juos kiša po velėna, nes jos brolis buvo viena iš jos aukų. Mirijam bando visais būdais sumedžioti pavojingą moterį, kuri, tarsi chameleonas, vis prasprūsta visiems pro pirštus.

Greitas ir lengvas trileris, daug visko vyko, kai kas gąsdino, kai kas nelabai, prisipažinsiu tik, kad norėjau visai kitokios pabaigos, tik nenoriu atskleisti kodėl. Ir ne tik, kad norėjau kitokios pabaigos, bet ir būčiau laimingesnė, jei nebūčiau visko nuspėjusi. Ar mane ši knyga įtikino? Tikrai taip, nes puikiai žinau, kad tokių žmonių būna ir realybėje.

Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!

https://www.instagram.com/gretabrigita.lt

https://www.knygos.lt/lt/knygos/gimdyves-padejeja/

TU - Caroline Kepnes

Labai norėjau perskaityti šį trilerį. Vien tam, kad paskui galėčiau pažiūrėti serialą. Daug apie jį girdėjau, sklandė geri atsiliepimai, tik dabar labai labai gailiuosi, kad skaičiau vertimą. Bet apie tai – vėliau.

Jauna ir ambicinga studentė Gvineverė užsuka į knygyną, kuriame ji patraukia Džo akį. Vaikinas greitai nužvelgia ant kortelės esančius duomenis ir imasi medžioklės internete. Po kelių valandų Džo apie Bekę gali pasakyti daugiau, nei galima numanyti. Tik jei tiek pakaktų... Džo nori Bekės. Visos. Dabar pat, tad medžioklę iš interneto ribų greit perkelia į realybę ir užsispyręs vaikinas lengvai užkariauja merginos širdį. O, kad viskas būtų taip paprasta.

Šiek tiek sunku adekvačiai mąstyti apie tokius neadekvačius dalykus ir reiškinius, kurie aprašomi šiame romane. Mintyse vis šmėžavo klasikos kūrinys „Kolekcionierius“, kuriame vyrukas „gelbėja“ merginą nuo pasaulio ir ją myli, tad įkalina ją tiesiogine ta žodžio prasme. Beje, kas neskaitėte – labai rekomenduoju, stipresnis ir įdomesnis kūrinys, bet čia klasika, nežinau ar galima būtų manyti kitaip.

Pusę knygos ėmė juokas: pats psichas, o nori ją gelbėti nuo neva tokių pačių. Arba visokios tiesmukos fantazijos ir kitokios mintys. Nagi, juk tikrai ir mes, moterys, kartais panašiai pagalvojame, tad čia manęs nebešokiravo, tiesiog viskas susidėjo į viena, ir tada atrodo - blogai. O gerai čia nebuvo niekas: gaila buvo visų veikėjų, Džo norėjosi papurtyti, bet labiausiai stebino Bekės naivumas ir pasidavimas, alpėjimas dėl kiekvieno jo žodžio ir šiokia tokia priklausomybė.

Knygoje labai daug sarkazmo, ironijos, juodo humoro, tad man liūdna nebuvo, skaityti buvo tik linksmiau. Jei kalbėti apie rimtus dalykus: kiek tokių „gelbėtojų“ yra pasaulyje? Kiek tokių toksiškų santykių iš tiesų egzistuoja... aš dar kažkada svajojau, kad būtų nuostabu būsimą vyrą knygyne susitikti – apsigalvojau.

Ir ta dalis, apie kurią dar galvojau, ar rašyti, tačiau parašysiu, nes žiupsnelis kritikos dar niekam nepakenkė. Knyga išversta baisiai. Kažkodėl nujaučiu, kad net mano angliškai nekalbančios artimiausios skaitytojos supras, kad vietomis sakiniai absoliučiai nelogiški, vertimas – lyg su google translate; kitose vietose išvis versta bet kaip, nesigilinta į žodžių reikšmes, ypač kai jų yra daugiau nei viena. Sugadino skaitymo malonumą, ir gana stipriai, vis pagalvoju, kad galėjau kažkur ieškotis anglų kalba ir pabaigti, bet buvo labai įdomu, tad pabaigiau skaityti šitaip. Ir šiaip, ką galvojo redaktorius?

Gerai sukaltas trileris, labai lauksiu tęsinio, tikiuosi, leidykla pasitemps ir išvers kokybiškiau, o aš dar svarstau, ar noriu žiūrėti serialą, nes bijau, kad į jokį vyrą nebežiūrėsiu normaliai peržiūrėjusi ir serialą.

Susitikime INSTAGRAM, ten dalinuosi daugiau ir dažniau, tad jei įdomūs knyginiai gyvenimai, kviečiu draugauti!

https://www.instagram.com/gretabrigita.lt

https://www.sofoklis.lt/tu_you