Spausdintuvas sugedo – ir ką dabar?
Tai nutinka visiems. Vieną rytą ateini prie stalo, nori išspausdinti svarbų dokumentą, o spausdintuvas tiesiog atsisako dirbti. Mirksintis lemputė, klaidos pranešimas ekrane arba tiesiog tyla. Ir pirmoji mintis, kuri šauna į galvą – gal laikas pirkti naują?
Ši mintis visiškai suprantama. Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kur naujas daiktas dažnai atrodo kaip paprasčiausias sprendimas. Parduotuvių lentynos pilnos blizgančių naujų modelių, o reklamos įtikina, kad naujasis spausdintuvas darys viską greičiau, geriau ir pigiau. Bet ar tai tiesa? Ar tikrai verta išmesti dar veikiantį (arba beveik veikiantį) prietaisą ir leisti kelis šimtus eurų naujam?
Atsakymas daugeliu atvejų yra ne. Ir štai kodėl.
Kiek iš tikrųjų kainuoja „pigus” naujas spausdintuvas
Parduotuvėje matai kainą – tarkime, 79 eurai. Atrodo neblogai. Bet čia prasideda tai, ką ekonomistai vadina „skustuvo ir gelio” modeliu. Pats prietaisas parduodamas pigiai, o pinigai uždirbami ant eksploatacinių medžiagų – rašalo kasetių ar tonerio.
Pažiūrėk atidžiau į bet kurį biudžetinį rašalinį spausdintuvą. Originali juoda kasetė – 15-25 eurai, spalvota – dar tiek pat arba daugiau. Ir tos kasetės baigiasi greičiau, nei tikėjaisi. Kai kurie gamintojai netgi programuoja spausdintuvus taip, kad jie atsisakytų dirbti su neoriginaliu rašalu arba praneštų apie „tuščią” kasetę, kai joje dar yra rašalo.
Palygink tai su remonto kaina. Daugelis dažniausiai pasitaikančių gedimų – užsikimšę purkštukai, susidėvėjęs popieriaus tiekimo mechanizmas, sugadinta kasetės laikiklių sistema – kainuoja 20-60 eurų sutaisyti. Jei tavo spausdintuvas jau turi gerą rašalo sistemą arba naudoja pigesnį tonerio užpildymą, remontas atsipirks per kelis mėnesius.
Beje, yra dar vienas dalykas, kurį žmonės pamiršta skaičiuodami: laikas. Naujo spausdintuvo pirkimas, parsivežimas, išpakavimas, diegimas, tvarkyklių instaliavimas, Wi-Fi nustatymas – tai kelios valandos tavo gyvenimo. Remontas dažnai reiškia, kad meistras atneša tau jau veikiantį prietaisą.
Kokie gedimai tikrai verta taisyti
Ne visi gedimai vienodi, ir čia reikia būti sąžiningam. Yra situacijų, kai remontas tikrai neapsimoka. Bet tokių situacijų mažiau, nei daugelis mano.
Užsikimšę purkštukai – viena dažniausių rašalinių spausdintuvų problemų. Spausdintuvas stovi nenaudojamas, rašalas išdžiūsta. Tai gali atrodyti kaip katastrofa, bet daugeliu atvejų tai išsprendžiama valymo procedūra arba specialiu tirpikliu. Kaina – minimali.
Popieriaus strigtys ir tiekimo problemos – dažnai kyla dėl susidėvėjusių guminių volelių. Jie keičiami, ir tai nėra brangu. Nauji voleliai kainuoja kelis eurus, o darbas – dar keliolika.
Spausdinimo kokybės problemos – dryžiai, netolygus spausdinimas, spalvų iškraipymai. Čia gali būti kaltas ir rašalas, ir purkštukai, ir spausdinimo galvutė. Spausdinimo galvutės keitimas gali kainuoti daugiau, bet vis tiek dažnai pigiau nei naujas prietaisas.
Elektroniniai gedimai – čia jau sudėtingiau. Jei sugedo pagrindinė plokštė, remontas gali kainuoti tiek, kiek naujas spausdintuvas. Tokiu atveju verta pagalvoti. Bet net ir tada – ar tas naujas spausdintuvas bus toks pat patikimas? Ar jo kasetės bus tokios pat prieinamos?
Lazerinių spausdintuvų gedimai – čia remontas apsimoka beveik visada. Lazeriniai spausdintuvai yra mechaniškai sudėtingesni, bet ir patvaresni. Jų toneris pigus (ypač jei naudoji refill variantą), o patys prietaisai sukurti tarnauti ilgai. Daugelis biuro lazerinių spausdintuvų veikia 10-15 metų su minimaliu aptarnavimu.
Aplinkosauginis aspektas, kurio niekas nenori girdėti
Gerai, kalbėkime atvirai. Elektroniniai atliekos – e-waste – yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų pasaulyje. Ir spausdintuvai čia atlieka nemažą vaidmenį.
Kai išmeti spausdintuvą, jis dažniausiai keliauja į sąvartyną arba į perdirbimo centrą. Perdirbimas skamba gerai, bet realybė sudėtingesnė. Daugelis elektronikos komponentų yra sunkiai atskiriami, o perdirbimo procesas pats savaime naudoja energiją ir sukuria taršą. Be to, nemažas kiekis elektronikos atliekų iš Europos keliauja į besivystančias šalis, kur apdorojamas primityviais ir žalingais metodais.
Naujo spausdintuvo gamyba taip pat nėra neutrali aplinkai. Plastikas, metalai, elektroniniai komponentai – visa tai reikia išgauti, apdoroti, transportuoti. Anglies pėdsakas naujo prietaiso gamybai yra nemažas.
Remontas šią problemą sprendžia paprastai: prietaisas toliau naudojamas, atliekų nekuriama, naujo gaminti nereikia. Tai ne tik tavo piniginės, bet ir planetos labui.
Žinoma, aplinkosauga ne visiems yra prioritetas priimant kasdienius sprendimus. Bet jei gali sutaupyti pinigų ir tuo pačiu padaryti gerą dalyką aplinkai – kodėl ne?
Kaip rasti gerą spausdintuvų meistą ir ko klausti
Čia daugelis žmonių sustoja. Gerai, remontas gali apsimokėti – bet kur rasti patikimą meistrą? Kaip žinoti, kad tavęs neapgaus?
Keletas praktinių patarimų:
Ieškok specializuotų servisų, ne universalių. Yra servisų, kurie specializuojasi būtent spausdintuvais ir kopijavimo aparatais. Jie turi reikiamus įrankius, atsargines dalis ir patirtį. Universalus elektronikos servisas gali ir sutaisyti, bet specializuotas paprastai dirba greičiau ir pigiau.
Klausk apie diagnostikos mokestį iš anksto. Geri servisai paprastai ima nedidelį diagnostikos mokestį (5-15 eurų), o jei sutinki su remonto kaina – jis įskaičiuojamas į bendrą sumą. Jei servisas sako, kad diagnostika nemokama, bet vėliau pateikia nepagrįstai didelę sąskaitą – tai raudonas vėliavėlė.
Prašyk raštiško pasiūlymo prieš remontą. Joks rimtas servisas neturėtų prieštarauti pateikti sąmatą raštu. Jei meistras sako „pažiūrėsim, kiek išeis” be jokių konkrečių skaičių – tai problema.
Klausk apie garantiją po remonto. Rimti servisai suteikia 1-3 mėnesių garantiją atliktiems darbams. Jei garantijos nesiūlo – tai signalas.
Patikrink atsiliepimus internete. Google Maps, Facebook grupės, specializuoti forumai – žmonės dažnai dalinasi patirtimi. Keletas neigiamų atsiliepimų nereiškia, kad servisas blogas, bet jei visi skundžiasi tuo pačiu – klausyk.
Paklaus, ar galima stebėti remontą. Tai ne visada įmanoma dėl darbo vietos organizavimo, bet jei meistras kategoriškai atsisako bet kokio skaidrumo – tai keista.
Kada vis dėlto verta pirkti naują
Sąžiningumas reikalauja pripažinti – yra situacijų, kai naujo spausdintuvo pirkimas yra teisingas sprendimas. Nereikia remontui prirašyti magiškų savybių, kurių jis neturi.
Jei spausdintuvui daugiau nei 10-12 metų ir jis jau buvo taisytas kelis kartus – galbūt laikas atsisveikinti. Atsarginės dalys tokiems modeliams gali būti sunkiai randamos, o kiekvienas remontas kainuoja vis daugiau.
Jei remonto kaina viršija 60-70% naujo panašaus modelio kainos – tai riba, ties kuria verta rimtai pagalvoti. Nors net ir tada reikia atsižvelgti į tai, kokios bus eksploatacinės išlaidos naujam modeliui.
Jei tavo poreikiai pasikeitė – pavyzdžiui, pradėjai dirbti iš namų ir tau reikia A3 formato ar dvipusio spausdinimo, o senas spausdintuvas to negali – tada naujas pirkimas yra pagrįstas.
Ir jei spausdintuvas buvo pigus pradžioje (iki 50 eurų) ir sugedo po metų – čia remontas greičiausiai neapsimokės, nes tokio lygio prietaisai dažnai pagaminti su tokia logika, kad po garantijos jie ir turėtų sugesti.
Prevencija: kaip prailginti spausdintuvo gyvenimą
Geriausia situacija – kai nereikia nei remonto, nei naujo pirkimo. Keletas paprastų dalykų, kurie tikrai veikia:
Naudok spausdintuvą reguliariai. Tai skamba paradoksaliai, bet rašaliniai spausdintuvai kenčia nuo neveiklumo labiau nei nuo intensyvaus naudojimo. Jei spausdini retai – bent kartą per savaitę išspausdink vieną lapą. Tai neleis rašalui išdžiūti purkštukuose.
Nenaudok pigiausio galimo popieriaus. Prastos kokybės popierius kuria daugiau dulkių ir pluošto, kuris kaupiasi mechanizmuose. Vidutinės kokybės popierius (80 g/m²) yra optimalus pasirinkimas.
Laikyk spausdintuvą švarų. Periodiškai nuvalyk išorę, patikrink, ar nėra popieriaus likučių viduje. Daugelis spausdintuvų turi savitarnos valymo funkciją – naudok ją.
Saugok nuo dulkių. Jei spausdintuvas stovi nenaudojamas ilgiau nei savaitę – uždek jį kokiu nors dangteliu. Dulkės yra vienas didžiausių mechanizmų priešų.
Neperkrauk popieriaus dėklo. Kiekvienas spausdintuvas turi nurodytą maksimalų popieriaus kiekį. Jei nurodyta 150 lapų – nekišk 200. Tai kenkia tiekimo mechanizmui.
Naudok originalų arba kokybiškesnį suderinimą rašalą. Pigiausias neoriginalus rašalas gali sutaupyti kelis eurus, bet ilgainiui gali sugadinti purkštukus arba kaupti nuosėdas. Geriau rinktis patikimų gamintojų suderinamus rašalus.
Kai remontas tampa investicija, o ne išlaida
Pažvelk į tai iš kitos pusės. Jei turi gerą lazerinį spausdintuvą, kuriam 5 metai, ir jis sugedo dėl susidėvėjusio volelio – tai 20-30 eurų remontas pratęsia prietaiso gyvenimą dar keleriems metams. Per tuos metus sutaupysi ant tonerio (lazeriniai spausdintuvai paprastai turi mažesnes spausdinimo išlaidas nei rašaliniai), ant laiko, kurį praleistum diegdamas naują prietaisą, ir ant nervų.
Yra žmonių, kurie tą patį spausdintuvą naudoja 8-10 metų su vienu ar dviem remontais per tą laiką. Bendra išlaidų suma yra gerokai mažesnė nei jei kas 3-4 metus pirkdavo naują. Ir tai ne tik teorija – tai realūs skaičiai, kuriuos galima apskaičiuoti.
Geras spausdintuvas – kaip geras batsiuvys ar automobilių mechanikas – yra vertingas. Kai randi patikimą servisą ir žinai, kad tavo prietaisas bus gerai prižiūrėtas, tas nerimas dėl galimų gedimų išnyksta. Žinai, kad jei kas nutiks – yra sprendimas, kuris nekainuos tiek, kiek naujas pirkimas.
Taigi kitą kartą, kai spausdintuvas atsisakys bendradarbiauti, prieš bėgdamas į parduotuvę – paskambink į servisą. Paklaus, kiek kainuotų pažiūrėti. Daugeliu atvejų atsakymas nustebins – maloniai.
