Kodėl lazerinis spausdintuvas nustoja paklusti?
Lazeriniai spausdintuvai – tai technika, kuriai daugelis biurų ir namų vartotojų tiesiog nebeįsivaizduoja savo darbo. Greiti, ekonomiški, patikimi. Bet kai jie sugenda – sugenda kaip reikiant. Ir dažniausiai pačiu blogiausiu momentu: prieš svarbų susitikimą, kai reikia išspausdinti sutartį, arba kai eilė prie spausdintuvo jau nusidriekusi per visą biurą.
Problema ta, kad daugelis vartotojų į lazerinį spausdintuvą žiūri kaip į juodą dėžę – įjungi, spausdini, viskas. Kol nesutrinka. O kai sutrinka, ima skambinti į techninę pagalbą arba tiesiog perka naują. Tačiau didžioji dalis gedimų yra visiškai nuspėjami ir, svarbiausia, išvengiami – jei žinai, ko ieškoti ir ką daryti.
Šiame straipsnyje – ne sausas techninis vadovas, o praktiškas žvilgsnis į tai, kas iš tikrųjų gadina lazerinį spausdintuvą, kaip tai atpažinti ir kaip to išvengti.
Popieriaus tiekimo problemos – smulkmena, kuri virsta košmaru
Vienas dažniausių nusiskundimų: popierius stringa. Ir nors tai skamba kaip smulkmena, laikui bėgant tai gali rimtai pažeisti spausdintuvo mechaniką. Popieriaus tiekimo problemos kyla dėl kelių priežasčių, ir ne visos jos akivaizdžios.
Pirma – pats popierius. Daugelis žmonių net nesusimąsto, kad spausdintuvui svarbu ne tik popieriaus formatas, bet ir jo gramūra, drėgmės lygis bei kokybė. Drėgnas popierius (pavyzdžiui, paliktas atviroje pakuotėje drėgname biure) linksta, sukimba ir stringa. Pigus popierius dažnai palieka daug dulkių ir popieriaus pluošto, kurie kaupiasi viduje.
Antra – padavimo ritinėliai. Tai guminiai elementai, kurie paima lapą iš dėklo ir pastumia į spausdintuvą. Laikui bėgant guma sukietėja, praranda sukibimą ir nebegali tinkamai paimti lapo. Rezultatas – arba lapas visai nepaduodamas, arba paduodami keli vienu metu. Ritinėliai keičiami, ir tai nėra brangu, tačiau daugelis vartotojų apie juos net nežino.
Praktinis patarimas: Popierių laikykite uždarytoje pakuotėje, o dėkle nepalikite per daug lapų – optimalus kiekis yra apie pusė dėklo talpos. Jei spausdintuvas reguliariai stringa toje pačioje vietoje, tai aiškus ženklas, kad reikia apžiūrėti ritinėlius.
Būgno ir tonerio problemos – kai spaudinys atrodo blogai
Lazerinio spausdintuvo širdis – tai būgnas (angl. drum) ir tonerio kasetė. Jei spaudiniai pradeda atrodyti blankiai, atsiranda juostos, dėmės ar nelygi spalva – problema beveik visada čia.
Toneris – tai smulkūs milteliai, kurie kaitinami ir prikimba prie popieriaus. Kai toneris baigiasi, spaudiniai tampa blankūs, bet tai natūralu. Kita vertus, problema kyla, kai kasetė naudojama per ilgai arba netinkamai laikoma. Tonerio kasetės nemėgsta karščio, tiesioginių saulės spindulių ir didelių temperatūros svyravimų – tai greitina miltelių sukepimą ir gadina kasetę dar prieš jai išsekant.
Būgnas – dar jautresnis elementas. Tai šviesos jautrus cilindras, ant kurio lazeris „piešia” vaizdą. Jis pažeidžiamas nuo tiesioginės šviesos (todėl kasetės negalima ilgai laikyti atidarytos), nuo mechaninių įbrėžimų ir nuo nešvarumų. Pažeistas būgnas palieka reguliarius taškus ar juostas kiekviename spaudinyje – dažniausiai kas 7–9 centimetrus, priklausomai nuo būgno apimties.
Kaip atpažinti problemą: Jei spaudinyje matote reguliariai pasikartojančias juostas ar dėmes – tikėtina, kad reikia keisti būgną. Jei spaudinys blankus, bet tolygiai – greičiausiai baigiasi toneris. Jei dėmės nereguliarios – gali būti nešvarumai viduje.
Dar vienas dažnas klaidas – pirkti pigias, neoriginalias kasetes. Jos gali veikti, bet dažnai palieka daugiau tonerio dulkių viduje, blogiau spausdina ir kartais net pažeidžia būgną. Taupymas ant kasetės gali kainuoti brangiai.
Kaitinimo elementas – tylus gedimų kaltininkas
Lazeriniame spausdintuve yra elementas, vadinamas fiksatoriumi arba termoblogu (angl. fuser unit). Jo užduotis – įkaitinti tonerio miltelius ir „priklijuoti” juos prie popieriaus. Temperatūra ten siekia 180–220 laipsnių Celsijaus. Tai vienas labiausiai nusidevintančių spausdintuvo komponentų.
Kai fiksatorius pradeda gesti, spaudiniai atrodo lyg toneris tik pabarstytas ant popieriaus – jis lengvai nusitrina pirštu. Arba popierius išlenda susiraukšlėjęs, su įdegimo žymėmis. Kartais spausdintuvas tiesiog nebeįsijungia arba rodo klaidos pranešimą apie perkaitimą.
Fiksatoriaus gedimas dažnai susijęs su spausdintuvo perkrova – kai aparatas spausdina per daug lapų be pertraukos. Kiekvienas spausdintuvas turi vadinamąjį mėnesio spausdinimo limitą (angl. duty cycle). Tai maksimalus lapų skaičius per mėnesį, kuriam aparatas yra suprojektuotas. Jei nuolat viršijate šį limitą, fiksatorius dėvisi daug greičiau.
Rekomendacija: Prieš perkant spausdintuvą, patikrinkite jo mėnesio limitą ir palyginkite su savo realiomis reikmėmis. Biurui, kuris spausdina po 5000 lapų per mėnesį, reikia visai kito aparato nei namų vartotojui, kuris atspausdina 50 lapų.
Elektronika ir programinė įranga – ne tik mechanika gali sugesti
Lazeriniai spausdintuvai – tai ne tik mechaniniai įrenginiai. Juose yra sudėtinga elektronika, valdymo plokštės, atminties moduliai ir programinė įranga. Ir visa tai taip pat gali sugesti arba sukelti problemų.
Vienas dažniausių elektroninių gedimų – valdymo plokštės pažeidimas dėl įtampos šuolių. Tai ypač aktualu, jei spausdintuvas jungiamas tiesiai į sieninį lizdą be apsaugos. Vienas stipresnis įtampos šuolis – ir plokštė gali sudegti. Tai brangu taisyti, kartais brangiau nei pats spausdintuvas.
Programinės įrangos problemos – atskira tema. Pasenę tvarkyklės, nesuderinamos operacinės sistemos atnaujinimas, sugadintas spausdinimo eilės failas – visa tai gali sukelti situacijas, kai spausdintuvas tarsi veikia, bet nespausdina, arba spausdina ne tai, ką reikia. Dažnai vartotojai tokias problemas laiko mechaniniu gedimu ir nepagrįstai veža aparatą į servisą.
Praktinis patarimas: Spausdintuvą visada junkite per kokybišką apsauginę lizdų plokštę su įtampos šuolių apsauga. Reguliariai atnaujinkite tvarkykles – gamintojų svetainėse jos dažnai atnaujinamos dėl suderinamumo su naujomis operacinių sistemų versijomis. Jei spausdintuvas „užstrigo” ir nereaguoja, pirmiausia pabandykite išvalyti spausdinimo eilę ir perkrauti tiek spausdintuvą, tiek kompiuterį.
Nešvarumai ir dulkės – lėtas, bet tikras priešas
Lazerinis spausdintuvas viduje yra labai jautri aplinka. Tonerio dulkės, popieriaus pluoštas, aplinkos dulkės – visa tai kaupiasi viduje ir laikui bėgant sukelia rimtų problemų. Tai galbūt labiausiai nuvertinama priežastis, kodėl spausdintuvai genda.
Tonerio dulkės, kaupiantis ant optinių elementų, prastina spausdinimo kokybę. Ant elektroninių komponentų – gali sukelti trumpuosius jungimus. Ant popieriaus tiekimo mechanizmo – didina trintį ir greitina dilimą. Popieriaus pluoštas kaupiasi ant ritinėlių ir mažina jų sukibimą.
Problema ta, kad daugelis vartotojų spausdintuvą valo tik išoriškai – nubraukia dulkes nuo korpuso ir tuo apsiriboja. Vidinis valymas – visai kitas reikalas ir reikalauja šiek tiek daugiau pastangų.
Kaip tinkamai valyti spausdintuvą:
- Naudokite suspausto oro skardinę (arba oro kompresorių su mažu slėgiu) vidiniams elementams apipūsti. Tai darykite lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje – tonerio dulkės nėra naudingos plaučiams.
- Ritinėlius galima švelniai nuvalyti drėgnu (ne šlapiu) beplaušiu audiniu arba izopropilo alkoholiu sudrėkintu tamponu.
- Niekada nenaudokite dulkių siurblio – jis sukuria statinę elektros krūvį, kuris gali pažeisti elektroniką.
- Valymo dažnis priklauso nuo naudojimo intensyvumo – aktyviai naudojamiems spausdintuvams rekomenduojama valyti kas 3–6 mėnesius.
Aplinkos sąlygos – apie ką niekas nekalba
Retai kas susimąsto, kad spausdintuvo ilgaamžiškumą lemia ne tik jo naudojimas, bet ir aplinka, kurioje jis stovi. O lazerinis spausdintuvas šiuo atžvilgiu yra gana reiklus.
Temperatūra ir drėgmė – svarbiausi veiksniai. Idealios sąlygos lazeriniam spausdintuvui: 10–32 laipsniai Celsijaus ir 20–80% santykinis oro drėgnumas. Tai skamba kaip standartinė biuro aplinka, bet praktikoje problemos kyla dažniau nei manoma. Spausdintuvas šalia lango, kur vasarą kaitina saulė – perkaitimas. Spausdintuvas sandėliuke su dideliais temperatūros svyravimais – kondensatas viduje, korozija, gedimas.
Ventiliacija – dar vienas aspektas. Lazerinis spausdintuvas spausdinimo metu išskiria šilumą ir nedidelius kiekius ozoną bei lakiųjų organinių junginių. Tai ne katastrofa, bet spausdintuvas neturėtų stovėti ankštoje spintelėje be oro cirkuliacijos – tai ir kenkia sveikatai, ir trumpina aparato tarnavimo laiką.
Vibracija ir smūgiai – dažnai pamirštama priežastis. Spausdintuvas ant nestabilaus stalo, šalia durų, kurios trenkiamos – tai nuolatiniai smūgiai optiniams elementams, kurie yra labai tiksliai sureguliuoti. Laikui bėgant tai gali pakeisti lazerio spindulio kryptį ir pabloginti spausdinimo kokybę.
Profilaktinis aptarnavimas – investicija, kuri atsipirka
Daugelis vartotojų spausdintuvą aptarnauja tik tada, kai jis jau sugedo. Tai suprantama – kam mokėti už techninę priežiūrą, kai viskas veikia? Bet lazerinių spausdintuvų atveju profilaktinis aptarnavimas tikrai atsipirka.
Gamintojų rekomenduojami aptarnavimo intervalai paprastai nurodomi spausdintuvo dokumentacijoje ir matuojami išspausdintų lapų skaičiumi, o ne laiku. Tipiškai kas 50 000–100 000 lapų rekomenduojama keisti fiksatorių, popieriaus tiekimo ritinėlius ir kitus dėvimosi elementus. Tai vadinama techninės priežiūros komplektu (angl. maintenance kit).
Daugelis šiuolaikinių spausdintuvų turi vidinį lapų skaitliuką ir patys praneša, kada reikia aptarnavimo. Šių pranešimų nereikėtų ignoruoti – jie pagrįsti realiais inžineriniais skaičiavimais, o ne marketingo triukais.
Biurų spausdintuvams verta apsvarstyti aptarnavimo sutartį su techninės priežiūros įmone. Tai gali atrodyti kaip papildoma išlaida, bet palyginus su vieno rimto gedimo taisymo kaina arba naujo spausdintuvo pirkimu – dažnai apsimoka.
Minimalus profilaktikos planas namų vartotojui:
- Kas mėnesį: patikrinkite popieriaus dėklą, išvalykite išorinį korpusą, patikrinkite tonerio lygį.
- Kas 3–6 mėnesius: atlikite vidinį valymą suspaustu oru, patikrinkite ritinėlius.
- Kas metus arba kas 20 000–30 000 lapų: apsvarstykite profesionalų techninį patikrinimą.
Kai spausdintuvas kalba – reikia klausyti
Geriausias dalykas, kurį galite padaryti savo lazeriniam spausdintuvui – tai tiesiog jį stebėti. Spausdintuvai retai sugenda be jokių įspėjamųjų ženklų. Paprastai prieš rimtą gedimą būna mažesnių signalų: keistas garsas spausdinimo metu, šiek tiek pablogėjusi spausdinimo kokybė, dažniau strigantis popierius, neįprastas kvapas.
Daugelis šių problemų, pastebėtos laiku, sprendžiamos greitai ir nebrangiai. Tą patį problemą, ignoruotą kelis mėnesius, gali tekti spręsti keičiant brangius komponentus arba perkant naują aparatą. Lazeriniai spausdintuvai – patikima technika, bet ne amžina. Tinkama priežiūra gali pailginti jų tarnavimo laiką dvigubai ar net trigubai – ir tai nėra perdėjimas, o praktika, kurią patvirtina bet kuris patyręs spausdinimo technikos meistras.
Taigi, jei šiuo metu jūsų spausdintuvas veikia puikiai – puiku. Bet gal verta skirti dešimt minučių ir patikrinti, ar jis švariai laikomas, ar popierius tinkamai saugomas, ar tvarkyklės atnaujintos. Tai mažai kainuoja, o ateityje gali sutaupyti ir pinigų, ir nervų.
