Kai spausdintuvas nustoja klausyti – ką daryti?
Tai nutinka visada nepalankiausiu momentu. Reikia išspausdinti svarbų dokumentą, o spausdintuvas arba visai neįsijungia, arba spausdina kažkokias dryžuotas nesąmones, arba tiesiog sėdi tyliai ir nieko nedaro. Ir tada prasideda tas amžinas klausimas: taisyti ar pirkti naują?
Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Čia susikerta kelios aplinkybės – kaina, gedimo pobūdis, spausdintuvo amžius, naudojimo intensyvumas ir net tai, koks modelis jūsų namuose ar biure stovi. Kalbėjomės su technikos remonto specialistais ir žmonėmis, kurie kasdien susiduria su šia dilema, ir štai ką pavyko išsiaiškinti.
Kokie gedimai iš tiesų verta taisyti
Ne kiekvienas gedimas reiškia, kad spausdintuvas baigė savo gyvenimą. Yra visas spektras problemų – nuo trivialių, kurias galima išspręsti per penkias minutes, iki tokių, kurios reiškia, kad aparatas jau nebegrįš į darbą.
Popieriaus strigimas – tai klasika. Beveik kiekvienas spausdintuvas bent kartą per gyvenimą „praryja” lapą neteisingai. Dažniausiai tai nėra gedimas kaip toks – tiesiog nusidėvėję popieriaus tiekimo voleliai arba netinkamai įdėtas popierius. Volelių keitimas kainuoja nedaug, o pats procesas daugeliui modelių nėra sudėtingas. Tai tikrai verta taisyti.
Spausdinimo kokybės problemos – dryžiai, išblukę tekstai, netolygūs spalvų plotai – dažnai reiškia, kad tiesiog reikia pakeisti kasetes arba atlikti galvutės valymą. Inkjetiniuose spausdintuvuose spausdinimo galvutė kartais užsikemša, ypač jei aparatas ilgai nenaudotas. Daugelis modelių turi automatinio valymo funkciją, kuri išsprendžia problemą be jokių išlaidų.
Programinės įrangos klaidos – spausdintuvas neaptinkamas, neveikia Wi-Fi ryšys, kompiuteris jo „nemato” – tai irgi dažnai sprendžiama be remonto. Tvarkyklių atnaujinimas, aparato perkrovimas, tinklo nustatymų atstatymas. Tokius dalykus galima išspręsti pačiam, nešant niekur.
Tačiau yra gedimų, kurie jau kelia rimtesnių klausimų. Sugadinta spausdinimo plokštė, sudegęs kaitinimo elementas lazeriniuose spausdintuvuose (vadinamasis fiuzeris), mechaniniai lūžiai – tai jau rimtesnės išlaidos, ir čia reikia skaičiuoti.
Taisymo kainos ir kada jos tampa neprotingos
Yra toks neoficialus, bet labai praktiškas principas, kurį naudoja daugelis technikos remonto specialistų: jei remonto kaina viršija 50 procentų naujo panašaus modelio kainos, taisyti ekonomiškai neprotinga. Kai kurie dar griežčiau – sako, kad riba yra 30–40 procentų.
Pavyzdžiui, jei turite namų inkjetinį spausdintuvą, kuris kainavo 80–100 eurų, o remontas kainuos 60 eurų – tai jau labai abejotinas reikalas. Ypač jei aparatui jau keleri metai. Tuo tarpu jei kalbame apie biuro lazerinį spausdintuvą, kurio vertė 400–600 eurų, tai 100–150 eurų remontas gali būti visiškai pagrįstas.
Čia svarbu ir tai, kad remonto kaina dažnai nėra galutinė. Meistras atidaro aparatą, suranda vieną problemą, ją išsprendžia, bet tada pasirodo kita. Tai vadinama „grandinine reakcija” – vienas gedimas slepia kitą. Todėl prieš atiduodant taisyti, verta paprašyti preliminarios diagnostikos ir aiškios kainos ribos, kurią peržengus meistras jus informuos prieš tęsdamas darbus.
Praktinis patarimas: visada klauskite, ar bus suteikiama garantija po remonto. Rimtos remonto įmonės duoda bent 3–6 mėnesių garantiją. Jei garantijos nesiūlo – tai jau signalas.
Spausdintuvo amžius – ar tai tikrai svarbu?
Labai svarbu, ir štai kodėl. Spausdintuvai, kaip ir bet kuri technika, turi tam tikrą resursą. Lazeriniai spausdintuvai paprastai tarnauja ilgiau – 5–10 metų intensyvaus naudojimo, o kartais ir daugiau. Inkjetiniai dažniausiai trumpiau, ypač pigesnės klasės.
Tačiau amžius pats savaime nėra vienintelis kriterijus. Svarbiau yra tai, kiek puslapių aparatas išspausdino. Daugelis spausdintuvų turi vidinį skaitiklį, kuris seka bendrą išspausdintų puslapių skaičių. Šią informaciją galima rasti spausdintuvo nustatymuose arba atspausdinus diagnostikos lapą. Jei aparatas išspausdino 80–90 procentų savo deklaruoto resurso – tai rimtas signalas, kad artėja pabaiga.
Dar vienas aspektas – atsarginių dalių prieinamumas. Kai kurie gamintojai po tam tikro laiko nustoja gaminti atsargines dalis senesniems modeliams. Jei jūsų spausdintuvas jau diskontinuotas ir dalių rinkoje nebėra, remontas tampa loteriją – meistras gali bandyti ieškoti naudotų dalių, bet tai nėra patikimas sprendimas.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į kasečių situaciją. Jei jūsų modeliui kasetės jau sunkiai randamos arba jų kainos išaugo neprotingai – tai irgi ženklas, kad gamintojo palaikymas baigiasi.
Inkjetinis prieš lazerinį – skirtinga ekonomika
Šie du spausdintuvų tipai turi visiškai skirtingą ekonomiką, ir tai labai svarbu vertinant remonto prasmę.
Inkjetiniai spausdintuvai dažnai parduodami pigiai – kartais net 50–80 eurų. Tačiau kasetės brangios, o pats aparatas nėra skirtas dideliam krūviui. Kai toks spausdintuvas sugenda, dažnai ekonomiškiau tiesiog nupirkti naują, ypač jei gedimas nėra trivialus. Išimtis – vadinamieji „EcoTank” arba „MegaTank” tipo modeliai su integruotais rašalo bakais. Jie kainuoja daugiau iš pradžių, bet rašalas daug pigesnis, o aparatai paprastai patikimesni. Tokius tikrai verta taisyti.
Lazeriniai spausdintuvai – visiškai kita istorija. Net ir biudžetiniai modeliai kainuoja 100–200 eurų, o verslo klasės – žymiai daugiau. Jie sukurti didesniems krūviams, jų mechanika patikimesnė, ir remontas dažniau yra ekonomiškai pagrįstas. Lazerinio spausdintuvo fiuzerio keitimas gali kainuoti 50–80 eurų, bet jei aparatas dar geras ir turi resursų – tai visiškai protingas sprendimas.
Spalvoti lazeriniai spausdintuvai – atskira kategorija. Jie brangūs, sudėtingi, ir jų remontas dažnai kainuoja nemažai. Čia tikrai verta konsultuotis su specialistu prieš priimant sprendimą.
Ką sako patys remonto meistrai
Kalbėjomės su keliais technikos remonto specialistais, ir jų atsakymai buvo nuoširdžiai tiesūs – ko, tiesą sakant, ir tikėjomės.
Vienas Vilniaus meistras, dirbantis su biuro technika jau daugiau nei 15 metų, sakė taip: „Žmonės dažnai atneša spausdintuvus, kuriuos taisyti tiesiog nėra prasmės. Naminis inkjetinis už 70 eurų su sugedusia plokšte – tai jau laužas. Bet tas pats žmogus gali turėti biuro lazerinį, kuriam reikia pakeisti tik vieną detalę, ir jis dar puikiai tarnautų penkerius metus. Problema ta, kad žmonės neišmano skirtumo.”
Kitas specialistas atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis gedimų, su kuriais žmonės ateina, iš tiesų nėra gedimai. „Apie 30 procentų atvejų problema yra programinė arba vartotojo klaida. Neteisingai įdėtas popierius, pasenusios tvarkyklės, netinkamas spausdinimo formatas. Tai galima išspręsti telefonu per penkias minutes.”
Buvo ir praktinių patarimų iš meistrų pusės: prieš nešant taisyti, visada pabandykite atlikti gamyklinių nustatymų atstatymą. Daugeliui problemų tai padeda. Taip pat – patikrinkite gamintojo svetainę, ar nėra atnaujintų tvarkyklių. Ir, žinoma, perskaitykite naudotojų forumus – dažnai paaiškėja, kad jūsų problema yra žinoma ir turi paprastą sprendimą.
Naujo spausdintuvo pasirinkimas – į ką atkreipti dėmesį
Jei vis dėlto nusprendėte, kad laikas keisti – štai keletas dalykų, į kuriuos tikrai verta atkreipti dėmesį, kad po metų vėl nereikėtų spręsti tos pačios dilemos.
Kasečių kaina – tai vienas svarbiausių kriterijų, kurį žmonės dažnai ignoruoja pirkdami. Spausdintuvas už 60 eurų gali reikalauti kasečių už 30–40 eurų kas kelias savaites, jei spausdinate daug. Paskaičiuokite metines išlaidas rašalui ar tonerio kasetėms – tai dažnai svarbiau nei paties aparato kaina.
Spausdinimo apimtis – kiekvienas spausdintuvas turi rekomenduojamą mėnesinę apimtį. Jei spausdinate 500 puslapių per mėnesį, bet aparatas skirtas 100 – jis greičiau susidėvės. Šią informaciją visada rasite specifikacijose.
Atsarginių dalių ir kasečių ekosistema – rinkitės populiarius modelius iš žinomų gamintojų. HP, Canon, Epson, Brother, Lexmark – tai įmonės, kurios ilgai palaiko savo modelius. Mažiau žinomų gamintojų aparatai gali būti pigesni, bet po dvejų metų gali pasirodyti, kad kasečių nebėra.
Garantija ir aptarnavimas – patikrinkite, ar jūsų regione yra oficialus serviso centras. Tai svarbu, jei aparatas suges garantiniu laikotarpiu.
Ir dar vienas dalykas, kurį meistrai rekomenduoja: jei perkate naują spausdintuvą, išsaugokite visą dokumentaciją, pirkimo čekį ir originalią pakuotę bent garantiniu laikotarpiu. Tai skamba trivialiai, bet daugelis žmonių to nepadaro ir paskui susiduria su problemomis.
Taisyti ar pirkti – galutinis skaičiavimas ir sveikas protas
Galiausiai viskas susiveda į paprastą matematiką, bet ir į šiek tiek sveiko proto. Jei remonto kaina yra maža, aparatas palyginti naujas ir jo kasetės lengvai randamos – taisykite. Jei aparatas senas, remonto kaina artėja prie naujo kainos, o pats modelis jau diskontinuotas – pirkite naują.
Tačiau yra ir kitas aspektas, apie kurį retai kalbama – aplinkosauginis. Elektronikos atliekos yra rimta problema, ir spausdintuvai nėra išimtis. Jei įmanoma pratęsti aparato gyvenimą protingomis išlaidomis – tai ne tik ekonomiškai, bet ir ekologiškai prasminga. Kita vertus, senas, energiją rijantis spausdintuvas gali kainuoti daugiau elektros sąnaudomis nei naujas efektyvesnis modelis.
Praktinė rekomendacija tokia: prieš priimdami galutinį sprendimą, atlikite bent minimalią diagnostiką – arba patys, arba pas specialistą. Daugelis remonto įmonių siūlo nemokamą arba pigią diagnostiką. Sužinoję tikslų gedimą ir jo taisymo kainą, turėsite visą informaciją, reikalingą protingam sprendimui. Ir nepamirškite – kartais geriausias sprendimas yra ne tas, kuris pigiausias šiandien, bet tas, kuris geriausias per ateinančius kelerius metus.
